LUOKĖ (jidiš: Luknik)

Pagal Dovo Levino knyga „Lietuvos bendruomenių metraštis“ [Pinkas hakehilot: Lita], Jeruzalė, Jad Vašem, 1996.



Žydai Luokėje apsigyveno XVII a. 1766 m. 556 Luokės žydų mokėjo pagalvį mokestį[1]. Pirmas Luokės rabinas minimas 1750-1760 m.

Per 1877 m. gaisrą per kelias valandas sudegė 70 žydų namų, apie 170 šeimų neteko būsto ir daiktų. Aplinkinių miestelių žydai atsiuntė į Luokę  maisto ir drabužių, bet padegėliai dar ilgą laiką turėjo kreiptis paramos.  Greitai po gaisro į Luokę atvyko turtingas prekeivis iš Irkutsko Chaimas Cvi Galgutas, kuris 30 metų prieš tai, būdamas 14 metų, buvo paimtas į caro kariuomenę kantonistu. Miestelyje jis rado savo tėvą, motiną bei kitus gimines ir pradėjo remti juos finansiškai, o taip pat skyrė paramą padegėliams.

1888 m. prieš Pesach pasklido gandas apie ritualinę žmogžudystę, tik, laimei, neįvyko pogromas. Jausdami materialinį ir moralinį nesaugumą, daugelis Luokės žydų emigravo į Pietų Afriką, JAV ir Palestiną[2]

1934 m. per gaisrą, kuris tęsėsi  24 val., sudegė apie 100 žydų namų, abi sinagogos ir hebrajų mokykla. Tai buvo vasara, ir gaisrininkams iš Luokės ir artimų miestelių nepavyko sustabdyti ugnies, lengvai apimančios sausus medinius pastatus. Iš žydų namų liko tik 6. Visos Lietuvos žydai susitelkė į pagalbą padegėliams. Po metų atstatyta mokykla ir viena sinagoga. 

Demografinė statistika

metai      viso gyventojų   žydų  procentais

1766       ?                          min. 556         ?

1847        ?                             949        ?

1897        1,626                    798          49

1923        1,287                    513          40

1941        ?                            apie 300    ?

1923 m. gyventojų surašymo duomenimis, žydų skaičius Luokėje buvo vos ne dvigubai mažesnis nei XIX a. viduryje.

 Bendruomenės gyvenimas. Religija. Švietimas 

Luokės žydų vaikai mokėsi pradinėje tinklo „Javnė“ hebrajų mokykloje. Veikė žydų biblioteka.

Religinis gyvenimas koncentravosi aplink  dvi sinagogas, kurių viena buvo iš gražiausių Lietuvoje. Vyr. rabinai: Samuelis ben Juozapas, komentavęs Vilniaus Gaono knygą apie geometriją; Saliamonas Zalmanas Zaksas (1814-1876), Saliamonas Natanas Kotleris (1855-1945), emigravęs į JAV ir tarnavęs Niujorke ir Detroite, po to persikėlęs į Jeruzalę. Minėtas rabinas Saliamonas Natanas Kotleris kuriam laikui buvo grižęs į Lietuvą (apie 1922 m.) ir buvo Luokės rabinu ir religinio teismo vadovu.

 Paskutiniu Luokės rabinu buvo Saliamonas Kravickis, jis žuvo Holokausto metu

Ekonominis Luokės žydų gyvenimas

 

Tuo metu Luokės žydai vertėsi prekyba, amatais bei smulkiu verslu, o aplinkiniuose kaimuose – žemdirbyste. 1925 m. čia buvo du gydytojai ir vienas dantistas žydai.

 1931 m. surašymo duomenimis, Luokėje buvo 6 krautuvės, visos priklausė žydams: maisto prekių, kiaušinių, siuvimo mašinų, 2  audinių parduotuvės bei vaistinė. Buvo ir smulkesnių krautuvėlių, neįtrauktų į surašymą.

Veikė žydams priklausančios įmonės: kirpykla, dažykla, cukraus gamykla, elektrinė. Kaimuose šalia Luokės – du malūnai, verpykla, lentpjūvė bei lino šukavimo dirbtuvė. 1937 m. Luokėje buvo 10 žydų amatininkų: 6 siuvėjai, 2 batsiuviai, kepurininkas bei kirpėjas. 

Luokės Liaudies žydų banko filialas 1927 m. turėjo 91 narį. 
               
1939 m. 22 Luokės gyventojų turėjo telefoną, iš jų 7 buvo žydai. 

I-oji sovietinė okupacija ir Holokaustas

 Atėjus Sovietų valdžiai, Luokėje, kaip ir visur, uždarytos žydų švietimo, verslo ir kitos įstaigos. Į Lietuvą atėjus naciams, Luokės žydai pradėjo bėgti į kaimus. Dalis pasitraukė su Raudonąją Armiją į Tarybų Sąjungą.

Naciai pasirodė L. 1941 m. birželio 25 d. Žydai paimti priverstiniams darbams, jiems buvo įsakyta išmokėti didelę pinigų sumą. Po kelių dienų žydai paimti į Gudiškės sodybą (1 km. į rytus nuo Luokės). Iš ten kasdien išvedami į darbus. Liepos 15-16 d. naktį vyrai buvo sušaudyti, o moterys ir vaikai kitą dieną pervesti į stovyklą Viešvėnuose,  kur jau buvo surinktos moterys iš Rietavo ir kitų miestelių, o paskui visos jos iškeltos į Gerulių stovyklą, kurioje jau anksčiau buvo atvestos kalinės iš Telšių ir aplinkinių miestelių. Išskyrus kelias, kurios išsigelbėjo pas valstiečius, visos jos nužudytos kartu su vaikais.

[1]556 mokesčio mokėtojų skaičius de facto reiškia apie 700 narių bendruomenę.

[2]1880-ais, kai Rusijoje kilo pogromų banga, nemažai Luokės, kur 1888 ir 1900 m. buvo girdėti kaltinimų ritualinę žmogžudystę, žydų emigravo. Šiame kontekste savotišku faktu yra tai, kad vienas emigravusių, rabi Jezajas ben rabi Ašeris, rašė savo giminei Luokėje, kad neverta palikti miestelio, nes Amerikoje siautėja antisemitizmas.