TRYŠKIAI (jidiš: Trišik)[1]

 
Žydai Tryškiuose apsigyveno XVII a. pab., o visavertė bendruomenė susiformavo tik XVIII a. pab.
Bado metais (1869-1872) Tryškių žydams padėjo „Pagalbos komitetas“, veikęs Klaipėdoje. 

1868 gaisre, sudegė visos sinagogos [nėra žinoma, kiek jų buvo]; naujai atstatyta sinagoga su visais Toros ritiniais vėl sudegė 1887 m. gaisre[2]. Apie 200 žydų šeimų liko be namų, neteko viso turto. 1887 m. rugsėjo 1 d. laikraštis “Hamelic” [leistas Odesoje, skaitomas visos Rusijos imperijos žydų] išspausdino emocionalų kreipimąsi suteikti pagalbą Tryškių padegėliams, kurį pasirašė vietinis rabinas Chaimas Punas.  
 

Paskutinįjį XIX a. dešimtmetį, pablogėjus ekonominei situacijai, daugelis Tryškių žydų emigravo į Vakarus. Tačiau ir tais metais Tryškių žydai nenustojo remti sionistinių fondų, siekusių išpirkti žemes Palestinoje. Tryškių žydų vardai randami aukotojų sąrašuose: pvz., 1909 m. -  14 vardų.

Demografinė statistika

metai      viso gyventojų   žydų  procentais

1897       1,971                681         34

1915        2,202               ?              ?

1923        1,300               335          26

1940        1,600               200          apie 12

 
1923 m. Tryškiuose gyveno 526 žydai[3] (šaltinių info nesutampa...).

Bendruomenės gyvenimas. Religija. Švietimas 

 
Iš bendruomeninių struktūrų veikė bendrija „Bikur cholim“ [labdaros gydymas,  vaistų ir maisto teikimas sergantiems]. Gydytojas Feldšteinas nemokamai gydė vargšius ir jiems atnešdavo vaistų; panelės S. Grinštein ir P. Kvas rūpinosi vargšiais vaikais.
 
Miestelio vargingieji gaudavo dotacijų iš „Tryškių žydų bendrijos“ Čikagoje prieš Pesach, prieš žiemą – malkoms įsigyti ir pan. 

 Iš žydų švietimo įstaigų čia buvo pradinė tinklo „Tarbut“ hebrajų mokykla (apie 30 moksleivių). Dalis jos absolventų tęsė mokslus Telšių ješyvoje  arba Telšių ir Šiaulių hebrajų gimnazijose. Veikė talmud-Tora [labdaros pradinė mokykla]. Miestelio žydų biblioteka turėjo 400 knygų hebrajų ir jidiš kalbomis.

Vyriausieji Tryškių rabinai: Samuelis-Mozė Šapira (nuo 1874), Chaimas Punas (vadovavo 1891-1897, mirė 1903 m.), po jo – Izraelis Jozuė Segalis.

Nuo 1903 m. Bendruomenėje darbavosi Jokūbas Chanochas Grinbergas (vienuose šaltiniuose nurodoma, kad jis vadovavo talmud –Torai, kitur teigiama, kad jis buvo bendruomenės rabinas) ir valdiškas rabinas [kazionnyj ravvin, ha-rav mi-taam] Mozė Zeevas Rakovčikas. Tarpukariu(nuo 1922 m.) – Elijas Bencionas Punas. Jis buvo paskutinis Tryškių rabinas (žuvo nacių okupacijos metu 1941 m.) 

 Ekonominis Tryškių žydų gyvenimas

XIX a. viduryje Tryškiai tapo apskrities centru, juose pradėjo vykti turgūs (kas savaitę, [turgaus diena – trečiadienis]) ir mugės (kas mėnesį), tai ir buvo pagrindinis žydų pragyvenimo šaltinis. 15 Tryškių žydų šeimų vertėsi amatais, 5 užsiėmė žemdirbyste, kiti – prekyba.

Iki 1930-jų m. santykiai tarp žydų ir ne žydų gyventojų buvo normalūs. Jie pablogėjo, kai susivienijimas „Verslas“ pradėjo agituoti prieš pirkimą iš žydų. Todėl daugelis Tryškių žydų, ypač jaunų, buvo priversti ieškoti pragyvenimo šaltinių didesniuose miestuose arba Vakaruose. Dalys emigravusiųjų finansiškai rėmė likusius giminaičius

1931 m. surašymo duomenimis, Tryškiuose buvo 13 krautuvių, kurios visos priklausė žydams: 5 prekiavo audiniais, 2 – javais, taip pat įvairių prekių, mėsos, odų, medienos ir kūrenimo medžiagų parduotuvės, vaistinė ir kirpykla. Surašymo metu taip pat fiksuota 11 smulkių žydams priklausančių įmonių: 5 batų siuvyklos, 2 odų dirbtuvės, malūnas (savininko pavardė – Kagantonas), teikęs miesteliui ir elektrą, kepykla, dažykla ir vėlykla. Vėliau atsirado dar vienas malūnas (savininkai – Kohenų šeima).

1937 m. Tryškiuose buvo 10 žydų amatininkų: 3 batsiuviai, kepėjas, 2 siuvėjai, kepurininkas, kalvis, skardžius, skerdikas.

Svarbų vaidmenų Tryškių žydų ekonominiame gyvenime vaidino Liaudies bankas [Folksbank], kuris buvo įsteigtas 1926 m., o 1929 prisijungė prie bankų asociacijos. Jis turėjo 97 narius.

1939 m. Tryškiuose 25 gyventojai turėjo telefoną, iš jų 10 buvo žydai.

 I-oji sovietinė okupacija ir Holokaustas

1939 m. per gaisrą sudegė Tryškių žydų Liaudies bankas ir hebrajų mokykla[4]. Sovietmečiu miestelyje buvo uždaryta daugumą parduotuvių, taip pat hebrajų mokykla. Sovietams uždarius Telšių ješyvą, dalis jos auklėtinių atvyko į Tryškius bandydami tęsti mokslus. Kai Lietuvą okupavo naciai, ješyvos studentai kartu su Rusijos kariuomenę pasitraukė į Rusiją. Daliai jų pavyko nukeliauti į JAV, Klivlende jie įsteigė „Telšių ješyvą“.

Naciai į Tryškius įžengė 1941 m. birželio 25 d. Tryškių žydai buvo suvaryti į buvusio grafo Platerio dvaro svirną, ten laikomi ir saugojami. 70 vyrų buvo greitai paimti ir sušaudyti prie Virvytės kranto, netoli Kagantono malūno. Rugpjūtyje moterys ir vaikai buvo perkelti į Žagarės getą, kur jie sušaudyti kartu su Žagarės žydais spalio  2 d.

 Išnašos
[1]Pagal Dovo Levino knyga „Lietuvos bendruomenių metraštis“ [Pinkas hakehilot: Lita], Jeruzalė, Jad Vašem, 1996. Kitos pastabos išnašose (jei nepažymėta kitaip) iš Bero Kano knygos „Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai“ (jid. k.), NY 1990.

[2]XIX a. Tryškiuose buvo 2 visą miestelį sunaikinę gaisrai: pirmasis kilo „1829 m. birželio 2 d. nieko nesant namie, pastate, esančiame... netoli klebonijos, dviejų gatvių sankryžoje, ... priklausančiame žydui Jankelovičiui, kilo gaisras. Jis persimetė į klebonijos sodybą bei [bažnyčios] jurzdiką [miestelio ribose bažnyčiai priklausančioje žemėje esantis užstatymas]. Gaisras visiškai sunaikino klebonijos sodybos pastatus, taip pat didžiąją dalį miestelio centre buvusių namų“[2]. Iš šio laiško galima suprasti, kad gaisras buvo labai didelio masto, nes klebonas apgailestauja ne tik dėl nukentėjusių klebonijos pastatų, tačiau ir dėl nukentėjusių dvaro statinių, kurie buvo sąlygiškai toli nuo centrinės miestelio dalies, o tai reiškia, kad dvaro patatus ugnis galėjo pasiekti tik tuo atveju, jei degė visas miestelis. Tame pačiame laiške klebonas išreiškė pageidavimą, kad planuojant pogaisrinį Tryškių atstatymą, sklypai žydų namams būtų skirti atokiau nuo klebonijos ir bažnyčios pastatų. Klebonas, dėl žalos, padarytos žydo Jankelovičiaus name kilusio gaisro, atlyginimo kreipėsi į Šiaulių apskrities žemės teismą. [Giedriaus Jokubauskio (GJ) pastaba] 

[3] 1923 m. Tryškių bažnyčios inventorius, Tryškių bažnyčios archyvas.

[4]Žydų Folksbank pastatas buvo mūrinis, gaisro metu išdegė tik pastato vidus. Mokykla po gaisro savo veiklą tęsė kitame pastate [GJ]